Czasopismo wydawane pod patronatem Komitetu Nauk Pedagogicznych PAN
Numer 1 / 2024

Modelowanie placówki kształcenia przedszkolnego jako uczącej się organizacji: zaangażowanie rodziców i ich doświadczenie w korzystaniu z usług placówki wychowania przedszkolnego

Autor: Edita Tamošiūnaitė ORCIDiD
Rok: 2024
Numer: 1
Strony: 128-142
DOI: 10.34767/PP.2024.01.10

Abstrakt

Celem artykułu jest opisanie charakteru i znaczenia procesu budowania i wdrażania organizacji uczącej się w placówce wychowania przedszkolnego oraz przedstawienie strategii współpracy sieciowej jako dostępu do działań zarządczych, pozwalającej na refleksjonowanie nad informacjami zwrotnymi od rodziców na temat wskaźników jakości działalności placówki wychowania przedszkolnego oraz ujawnienie ich oczekiwań. Do badania wybrano ilościową strategię badawczą. Omówiono wyniki badania ilościowego dotyczącego doświadczeń rodziców w zakresie jakości usług edukacyjnych i ich zgodności z oczekiwaniami. Dane z badania pozwalają stwierdzić, że placówki wychowania przedszkolnego jako organizacje uczące się funkcjonują jakościowo z punktu widzenia rodziców, a rola interakcji rodziców w rozwoju spójnego systemu zarządzania jakością placówki edukacyjnej jest uznawana i wspierana.

Słowa kluczowe

kryteria jakości wychowania pedagogika placówka wychowania przedszkolnego środowisko wychowawcze strategia współpracy sieciowej ucząca się organizacja zaangażowanie rodziców

Bibliografia

Aggestam L. (2006). Learning organization or knowledge management-which came first, the chicken or the egg? Information Technology and Control, 35(3), 295–302.

Bruzgelevičienė R., Brandišauskiené A., Česnacičiené J. i in. (2020). Kokybiškas švietimas visiems visą gyvenimą: artėjame prie vizijos ar tolstame nuo jos? Medžiaga diskusijai. Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra.

Gumuliauskienė A. (2012). Strateginiai švietimo orientyrai ir jų formalizavimas organizacijų lygmeniu. Šiauliai: ŠU leidykla.

Gumuliauskienė A. (2013). Švietimo politikos formavimas ir įgyvendinimas: dermės aspektas. Švietimas: Politika, Vadyba, Kokybė, 1(13), 19–39.

Hargreaves A. (2008). Mokymasis žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius: Homo liber.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo ir stebėsenos modelio sukūrimas ir diegimas (2021). ESFA projekto Nr. 09.2.1-ES FA-K-728-02-0035. Kokybės vadovas. Vilnius.

Jucevičius R., Jucevičienė P., Janiūnaitė B. i in. (2003). Mokyklos strategija. Strate ginio vystymo vadovas. Kaunas: Žinių visuomenės institutas.

Juodaitytė A., Neifachas S. i Martišauskienė D. (2013). Švietimo politiką regla mentuojančių dokumentų interpretavimo metodologija: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo kokybės politikos valdymo atvejis (s. 273–300). W: A. Juodaitytė (red.), Kokybiniai edukaciniai tyrimai: teorijos, duomenų rinkimas ir analizė. Šiauliai: VšĮ ŠU leidykla.

Kalvaitis A. (2021). Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldy bėse. Savivaldybių administracijų švietimo padalinių darbuotojų apklausos rezultatai. Vilnius: ŠMSM NŠA.

Kovienė S. (2022). Tėvų pedagoginio švietimo situacijos ikimokyklinio ugdymo įs taigose gerinimo galimybės. Zaczerpnięte 15 marca 2023. Strona internetowa http://gu.puslapiai.lt

Lyle E.R. (2012). Learning Organization(al) Learning. International Journal of Business and Social Science, 3(6), 217–221.

Massucco J.M. (2020). A Qualitative Case Study Examining Parental Involvement and Parent-School Partnership Strategies in a Middle School: Perspectives of Parents, Teachers, and Administrators. Zaczerpnięte 15 marca 2023. Strona internetowa https://digitalcommons.acu.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1346&context=etd

Melnikova J. (2018). Mokyklų vadovų kompetencijų ugdymas. Klaipėda: KU leidykla.

Młynek P. (2017). Współpraca rodziców i nauczycieli – charakter, oczekiwania i uwarunkowania. Praca doktorska. Katowice. Zaczerpnięte 23 marca 2023. Strona internetowa https://sbc.org.pl/Content/296920/doktorat3899.pdf

Neifachas S. (2010). Priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo funkcijų teorii nis-prakseologinis kontekstualizavimasis Lietuvos švietimo politikos kaitos procesuose. Daktaro disertacija. Šiauliai: ŠU leidykla.

Neifachas S. (2011). Švietimo politikos kaita: priešmokyklinio ugdymo vadybos funkcijų kontekstualizavimasis. Švietimas: Politika, Vadyba, Kokybė, 1(7), 29–42.

Sabah Y. i Orthner D.K. (2007). Implementing Organizational Learning in Schools: Assessment and Strategy. Children & Schools, 29(4), 243–246.

Senge P., Cambron-McCabe N.H., Lucas T. i in. (2008). Besimokanti mokykla. Knyga praktikui. Vilnius: Versa.

Simonaitienė B. (2004). Mokykla – besimokanti organizacija. Kaunas: Technologija.

Simonaitienė B. (2007). Mokyklos – besimokančios organizacijos vystymas. Mokslo studija. Kaunas: Technologija.

Targamadzė V. (2001). Švietimo vadyba: efektyvumas, struktūra, valdymas, strategija, konfliktai. Klaipėda: KU leidykla.

Targamadzė V. (2017). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo linkmės. Vilnius: VU leidykla.

Tomchuk M.R. (2021). Teacher Perceptions Of Parent-Teacher Communications and Practice. Zaczerpnięte 24 lutego 2023. Strona internetowa https://commons.und.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=5106&context=theses

Trakšelis K. i Martišauskienė D. (2020). Švietimo sistemos kontekstai: švietimo prieinamumo teorinis ir praktinis požiūris (2010–2020). Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė.

Žalimienė L., Lazutka R., Skučienė D. i in. (2011). Socialinis teisingumas švietime: teorinė samprata ir praktinis vertinimas. Vilnius: ŠMM ŠAC.

Želvys R., Dukynaitė R., Vaitėkaitis J. i in. (2020). Švietimo tikslų transformacija į rezultatų rodiklius Lietuvos ir tarptautinėje švietimo politikoje. Acta Pedagogica Vilnensia, 44, 18–33.

Žydžiūnaitė V. i Sabaliauskas S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai. Vilnius: Vaga.